žaba

žabà sf. (4) NdŽ, KŽ, Paį, (2) NdŽ, Kri, Šd; L, Rtr, LD215(Klm, Škn, Lnkv) žr. 1 žabas: 1. LVIV677 Eisim žabų kirst Rz. Jei žabų̃ laiku nesukapoja, sako: žvirblis prišiko žabàs Ps. Eina žmogelis per žabàs ir griūva Šd. Ragena buvo kada nagu įdrėksta ar žabele įbrėžta P.Aviž. Kad pečius esti sudėtas, jį iš šalių apdeda žabomis ir aplipdo su šlyna A1884,352. Buvo tas kelias taisytas žãbom Jnšk. Pašiūrės sienos, sandariai išpintos žabomis ir prikrėstos molio, ne tik saugojo jos įnamę nuo vėjų ir darganų, bet ir laikė šilimą nakties metu V.Aln. Užbedžiojo žabẽlėm ąžuoliuką, teip gražiai auga Sdb. Tuojaus po tam visą tą apdenk žabomis (žagarais), idant vištos neiškapstytų prš. Įsmeigiau žirniam žabelès Sdb. Žabelýtę pririša ir matuoja, kiek auga [linai] Grž. ^ Rankos nuleistos kaip žabos rodėsi svetimos ir nebereikalingos Vrp1895,31. 2. Tokia žabà su lapais – lapūkas Žml. Prasiskėsdamas susipynusias šakas ir lauždamas sausas, aštrias žabas, jis ne ėjo, bet gangreit bėgte bėgo Vrp1895,32. ^ Aukštos žabelės, kietos žabelės (linas) Pn. 3. Pkr, Žml, Paį, Všk, Kri Paimsiu žãbą, kad drošiu par klyną Šd. Žabõs labiau bijodavau negu diržo LKT215(Jnš). Atsisėdo į pilkas vežėčias, vietoj botago žabelę į rankas pasiėmusi J.Paukš. Tokia bobutė buvo, tai vis mum lojodavo, kad mas anksti pargenam, išėjus su žabà Lnkv. Tu man’ neklausysi, tuoj aš tau paimsiu žãbą Rz. Žiūri – ant upės senis su žabelè drožia i drožia par vandenį (ps.) Pn. Kol aš karvę pamelžiu, anūkė su žabelè muses nuvaiko Krč. ^ Jei mažo su žabà nelupė, tai užaugusio nė su basliu neliesk Skrb. Gailėsi vaikui žabõs, vaikas negailės tau kumščio Ps. 4. žr. 1 žabas 6: ^ Kokios tos silkės dabar – kaip žãbos, kaip žãbos kietos Ps.